Ar Jums pažįstamas jausmas, kuomet reikia pasikalbėti telefonu, tačiau vaikas Jus tempia už rankos, bando įsiterpti į pokalbį? Ar grįžus po sunkios darbo dienos mažylis neleidžia nei minutės atsikvėpti reikalaudamas dėmesio? O gal vaikas užsinorėjęs savo mėgiamo patiekalo neturi kantrybės palaukti, kol jis bus pagamintas?
Šioje vietoje mus į pagalbą gali ateiti laikrodukas. Kaip mes galime jį panaudoti?
Kai vaikas zirzia ,,greičiau“, ,,mama, einam…“, ,,noriu dabar“, kalbina mus, nors pasakėme, kad esame labai užsiėmę, pasiūlykime jiems pažaisti žaidimą: vaikutis pažais vienas ramiai, kol suskambės laikrodukas (laikmatis), o tuomet mes jau galėsime skirti jam dėmesio. Taip vaikams laukti žymiai lengviau, o mes galime pradėti ugdyti labai svarbią savybę – kantrybę. Vietoje laikmačio taip pat galima naudoti smėlio laikroduką – vaikams jie taip pat labai patinka. Tik pradėję daryti šią užduotėlę – pradėkime nuo mažo laiko, jog vaikutis ištiesų galėtų palaukti ir patirtų sekmės džiaugsmą. Kai matysime, jog vaikutis gali palaukti – laiką pamažu didinkime. Kai vaikas palaukia mūsų prašytą laiką – stipriai jį pagirkime. Taip vaikui formuokime jausmą, kad palaukti nėra nieko baisaus, o gali būti net malonu, palaukęs jis tikrai gaus, kas buvo žadėta. Žinoma, labai svarbu, jog praėjus sutartam laikui, suteiktume vaikučiui tai, ką buvome žadėję.