Net jeigu jūs esate iš tų tėvų, kuriems patinka valandų valandas žaidimų aikštelėje supti vaiką sūpynėmis ir statyti su juo smėlio pilis, vis tiek vieną dieną jums kils klausimas: „O gal galima jį kieme palikti vieną?“ Taigi – kada? Paklausinėjome įvairių specialistų nuomonių.

Įstatymai to nenumato

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė EDITA ŽIOBIENĖ

Nėra aiškaus reglamentavimo, nuo kada vaikus galima išleisti vienus į lauką. Šiuo metu vėl svarstomas įstatymas apie tai, kad vaikų iki 7 m. nereikėtų palikti be priežiūros namie, tad, jei jis bus priimtas, vaikų nebus galima palikti ir kieme.

Kol kas reikėtų elgtis taip, kaip jums atrodo išmintinga ir saugu. Man rodos, ikimokyklinukai dažnai dar nebūna pasirengę likti vieni (nebent turite uždarą kiemą, gyvenate kaimiškoje vietovėje ar pan.).

Neatsimenu atvejų, kai problemų kilo todėl, kad vaikas buvo paliktas kieme vienas, išskyrus plačiai nuskambėjusį įvykį, kai Jonavos rajone šešiametį berniuką kiti vaikai padegė ir sužalojo jo veidelį.

Iki kada vaikai vieni gali būti lauke vakare, griežtų nutarimų irgi nėra, bet turint omenyje tai, kad įstatymuose nustatyta, jog pas mus nakties laikas prasideda 22 val., atrodo aišku, kad po tos valandos vaikams vieniems lauke būti tikrai nepritinka.

O ar gali pareigūnų pastabų sulaukti mama, kuri 24 val. nakties lauke stumia vežimėlį su vaiku?

Būna įvairių aplinkybių – kartais vėlai grįžtame iš svečių ar iš kelionės, o gal mažylis užmiega tik vežimėlyje, tad suaugęs žmogus turi teisę taip elgtis ir atsako už savo vaiką.

Ar bus blogai?

Situacija. Mama 6 m. amžiaus vaiką išleidžia į lauką vieną, jis kažkur prapuola, mama išsigandusi kviečia policiją, panikuoja, o netrukus randa vaiką pas draugą svečiuose. Ar po tokio incidento mama gali sulaukti Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo?

Atsakymas. Kartais kalbama, kad tėvai, bijodamiesi patikrinimų, bijos kreiptis į tarnybas, susidūrę su problemomis. Tačiau vaikui prapuolus tikrai reikia nedelsiant kreiptis į policiją. Net jeigu po to sulauktumėte Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų vizito, to nereikia priimti kaip kažkokios bausmės – institucijos tik pasidomi, ar jūsų šeimoje viskas gerai. Jeigu viskas gerai, tas atvejis buvo atsitiktinis, viskas tuo ir baigsis, tačiau kartais panašiais atvejais paaiškėja, kad šeimoje yra ir daugiau problemų. Toks jau gyvenimas, kad kartais mes nepastebime tikrai grėsmingų atvejų, o kartais gauname pranešimų apie šeimas, kurios visai nėra probleminės.

 

Dažnai baiminamės be reikalo!

Sertifikuota emocinio intelekto ir asmenybės ugdymo trenerė VILMA JUŠKIENĖ (jievaikai.lt)

Neseniai grįžau iš kelionės po Tailandą, per kurią labai aiškiai suvokiau, kokie mes, lietuviai, esame įsibaiminę dėl savęs ir savo vaikų, kaip stengiamės juos nuo visko apsaugoti ir apkamšyti pagalvėlėmis… Tačiau mes gyvename saugioje šalyje ir nereikia šitiek dėl visko nerimauti!

Taigi, kaip turbūt supratote, aš pasisakysiu už ankstyvą vaikų išleidimą į lauką. Žinoma, daug priklauso nuo gyvenamųjų sąlygų, tačiau esu įsitikinusi, kad bet kokiu atveju 5 metų vaikas jau gali pabūti kieme vienas!

Man keista, kai net septynmečių tėvai neišleidžia vienų į lauką. Ko jie bijo? Lietuva pakankamai rami šalis, vaikų čia niekas negrobia kaip Meksikoje ar Venesueloje. Ir tikrai galite išmokyti penkiametį saugiai pereiti mašinų stovėjimo aikštelę. Dar galite bijoti, kad vaikas kieme grius nuo karstynių, bet juk tas pats gali nutikti ir tuomet, kai jūs stovite per kelis metrus nuo jo.

Kuo tai naudinga?

Taigi siūlau per ilgai neuždelsti ir leisti penkiamečiui vienam pasidžiaugti laisve. Su tėvais būdamas vaikas vadovaujasi tam tikromis jų taisyklėmis, o išėjęs į kiemą vienas sprendimus priima pats, pats kuria ir atranda, susidraugauja, pats sprendžia problemas. Jis įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi, auga jo savivertė, kadangi jis supranta, kad gali pasirūpinti savimi.

Na, o jei išgirsite repliką, kad už tai, jog paliekate vaiką vieną, Vaiko teisių apsaugos darbuotojai gali apkaltinti jus vaiko nepriežiūra, galėsite atsakyti, kad neišmokyti vaiko pačiam apsitarnauti – taip pat jo nepriežiūra. Tiesa, yra mamų, kurios savo šešiolikmečius dvimetrinius sūnus veda pas gydytoją ir aiškina, kad vaikeliui sloga, tačiau ar galime džiaugtis, kad tokios mamos juos gerai prižiūri?..

Žingsnis po žingsnio

1. Pradėti reikėtų nuo to, kad išėję kartu su vaiku į lauką leistumėte jam lauke pabūti vienam. Man nesmagu, kai stovėdama prie smėlio dėžės girdžiu, kaip mama vaikui aiškina: „Dabar padėk grėbliuką ir paimk kastuvėlį. Dabar pamaitink kiškį. Dabar duok savo kastuvėlį tam berniukui. O dabar eisime pasisupti.“ Taip vaikas nesimoko būti visuomeninėje erdvėje ir priimti sprendimų pats. Jis turėtų niekieno nereguliuojamas suvokti kiemo ribas, naudojimosi karstynėmis ir bendravimo su kitais taisykles. Taigi pradėkime nuo to, kad vaikas laiką leidžia kieme, jūsų stebimas iš už kelių metrų, bet sprendimus, ką veikti, priima pats. Galite jam ir pasakyti: „Dabar aš čia pasėdėsiu ir paskaitysiu, o tu pažaisk vienas.“

2. Aptarkite, kur yra kiemo ribos, kur eiti jam galima ir kur – ne, kaip pereiti įvažiavimą į kiemą ir pan.

3. Jeigu vaikas pats prašo, kad paliktumėte jį kieme vieną, tai tikrai rodo, kad jis tam yra pasirengęs. Bet gali būti, kad jis tam pasirengęs ir tuomet, kai to dar neprašo…

4. Kai pajuntate, kad vaikas jau tikrai gali pabūti lauke vienas, galite sakyti: „Tu pabūk, kol aš nueisiu namo atnešti megztuko“, o gal vaiką išleiskite į kiemą vieną ir prie jo prisijunkite po 5-10 min. O gal rasite galimybę vaiką palikite kieme, kai jame bus pažįstama kaimynė: „Aš einu namo kepti blynų, o jeigu tau labai kažko reikės, sakyk Urtės mamai.“

5. Taip po truputį būsite pasiruošę palikti vaiką vieną. Beje, mamai, kuri, savo septynmetį išleidusi į lauką, vis puldinėja prie lango, nes jai labai neramu, vertėtų paieškoti vidinės ramybės, gal net kreiptis į psichologą ar į kunigą. Jai reikia ieškoti būdų labiau patikėti vaiku ir visata.

 

Svarbu viską aptarti

Vaiko psichologijos centro psichologė MONIKA SKERYTĖ-KAZLAUSKIENĖ (www.MesVaikystei.lt)

Neužtenka pasakyti: „Nuo 6 metų vienas vaikas gali pabūti lauke“. Visuomet svarbu yra atsižvelgti į aplinkybes – kiek tam pasiruošę tėvai, vaikas, kokios yra gyvenamos vietos apylinkės. Vieni tėvai yra labiau pasitikintys savo vaikais, kiti daugiau nerimastingi, vieni vaikai yra savarankiškesni ir greičiau orientuojasi, kiti labiau prisirišę prie tėvų, vienos apylinkės yra saugios, kitose ir dideliems vaikams gali būti nesaugu.

Jei yra saugus individualaus namo kiemas,  o tėvai mato, kad vaikas pats moka užsiimti, jei jis yra gana ramus, ilgai užsiima viena veikla – tokį vaiką kad ir trejų metų galima trumpam laikui palikti kieme vieną. Svarbiausia, kad jis žinotų, kur yra mama, tėtis ar kitas suaugęs žmogus. Jei vaikas yra linkęs daug griūti, greitai bėgioti, jei yra smalsus ir mėgsta visur landžioti – jam lauke reikės daugiau suaugusiojo dėmesio.

Buvimo lauke pradžiamokslis

– Išleisti vaiką vieną į lauką galima tuomet, kai jis laikosi susitarimo. Jei vaikas dažnai pasako, kad darys vienaip, o daro kitaip, jo vieno nereikėtų palikti. Išleidžiant vaiką vieną į lauką svarbu užsitikrinti, kad jis žino, kokioje teritorijoje jis gali būti ir kad jis tokio susitarimo laikysis.

– Svarbu, kad vaikas žinotų, kada ir kur kreiptis pagalbos. Kaip jis galės jus prisišaukti, jei jam prireiks? Ar turės galimybę pats pareiti namo? Ar galės atidaryti duris, ar žinos buto numerį, laiptinės kodą? Ką darys, kai norės į tualetą? Aptarus šiuos dalykus reikia dar ir įsitikinti, ar vaikas moka pasinaudoti turimomis žiniomis.

– Dar vienas svarbus aspektas – ar vaikas žino, kaip elgtis, jei kas nors jį kalbins? Kaip jis reaguotų, jei kas nors pasiūlytų saldainį? Jei tai kaimynė, su kuria dažnai bendraujate? O kas, jei tai nepažįstamas žmogus? Svarbu su vaiku sutarti, kad niekur negalima eiti su kitais žmonėmis be mamos/tėčio/kito prižiūrinčio vaiką asmens žinios. Čia praverčia slaptasis kodas. Jei koks suaugęs sako, kad mama liepė vaiką parvesti namo, vaikas turėtų paklausti, ar tas suaugęs žino slaptažodį. Jei ne – jokiu būdu netikėti tokiais žmonėmis.

– Nepakalbėjus su vaiku apie visokias situacijas, į kurias gali įkliūti kieme, nekyla minčių, kad jis gali nežinoti, kaip elgtis. Kalbant apie tai, kaip elgtis lauke, svarbu ne gąsdinti vaiką, o aptarti dalykus, kurie padeda išlikti saugiam.

– Pirmą kartą išleidę vaiką tėvai turbūt nerimauja, galbūt patys iš toliau stebi, kaip jis elgiasi. Tik svarbu nepulti kištis, jei situacija jums pasirodo grėsminga, o pažiūrėti, kaip reaguoja jūsų vaikas, kitaip to nesužinosite ir nerimauti teks ir kitą kartą.

 

Vieni subręsta anksčiau, kiti – vėliau

Psichologė MILDA KARKLYTĖ (www.laimingasvaikas.lt)

Štai dalykai, kuriuos jūsų vaikas turėtų mokėti, kad jį galėtumėte išleisti vieną į lauką (turiu omeny vaiką, kuris gyvena didmiesčio daugiabutyje):

Prie kiekvieno punkto dedame tuščią kvadratuką, kuriame mama norėdama gali pasidėti varnelę ar pliusą.

□ Jis turi būti savarankiškas tiek, kad mokėtų spręsti jam kylančias vaikiškas problemas, pavyzdžiui, susipykęs bandyti išspręsti konfliktą, prieiti prie draugų ir paprašyti, kad jį priimtų žaisti. Netiks į lauką vienam eiti tam, kuris labai sutrinka ir stresuoja dėl nesėkmių;

□ Žino, kaip elgtis kritinėse situacijose, kai kažkas pakvies eiti ar važiuoti kartu ;

□ Žino, kaip elgtis, kai patiria traumą, kai pradeda iš nosies bėgti kraujas ar pan.;

□ Išėjęs į kiemą jaučiasi gerai, moka bendrauti su bendraamžiais, nedramatizuoja, kai jį atstumia, moka dalintis;

□ Gali pats pareiti į savo namus ir iš jų išeiti;

□ Tiksliai žino savo adresą (nepakanka žinoti, kad gyvena „ to namo ketvirtame aukšte“, nes netyčia atsidūrus kitoje vietoje tokių žinių nepakaks), taip pat savo vardą ir pavardę ir tėvų vardus;

□ Žino, kad ištikus bėdai reikia eiti prie policininko, pardavėjos ar mamos su vaiku ir pasakyti, kas nutiko;

□ Eidamas per gatvę ar mašinų stovėjimo aikštelę pasižiūri, ar nėra mašinų, žino, ką reikės daryti, jei kamuolys išriedės į gatvę;

□ Gerai orientuojasi aplinkoje ir žino, ką tinka veikti kieme, kaip suptis, kaip laipioti ir pan.

□ Kokio tiksliau amžiaus vaikai pasirengę eiti vieni į lauką, atsakyti sunku, tai priklauso nuo vaiko raidos, o ir nuo auklėjimo. Kai kurie penkiamečiai laukui jau pasirengę, o kartais ir septynmečiui trūksta reikiamų įgūdžių. Svarbu vaiko neskubinti, jei jis tam dar nepribrendęs – jei išėjęs į kiemą vaikas nusivils savimi, jam tai bus nemaža trauma.

 

Straipsnis publikuotas žurnale ,,Mažylis”, parengė žurnalistė Gintarė Kairytė