Auginame mažuosius lyderius!

Dauguma tėvų svajoja, kad jų vaikai taptų lyderiais. Juk lyderiai pasitikintys savimi, savarankiški, atsakingi, kūrybingi, spinduliuoja charizmą, išsiskiria komunikaciniais gebėjimas. Vaikų psichologijos centro ,,Laimingas vaikas“ psichologės Ieva Balvočiūtė ir Milda Karklytė-Palevičienė pasakoja, kas labiausiai skatina ir slopina lyderio savybes, pataria, kaip tinkamai ugdyti atžalas.

Lyderiu GIMSTAMA ar TAMPAMA?

Svarbu vaiko įgimtų ir atsineštų savybių visuma. Kiekvienas gimsta su tam tikra nervų sistemos sandara, temperamentu ir būsimų savybių potencialu. Pavyzdžiui, dvynukai gali būti visiškai skirtingų charakterių, elgesio būdo nuo pat pirmų dienų. Klaidinga manyti, kad lyderis yra svarbesnis ar aukštesnio lygio žmogus. Tai asmuo, kuris svarbus kaip ir kiti, tik prisiima tam tikrus vaidmenis ir atsakomybes. Žinoma, tik įgimto potencialo neužtenka, svarbu vaiko stipriąsias puses ugdyti tinkama linkme, kad jas įgyvendintų pozityviai.

Skirtingi vaidmenys

Neretai susiduriama su šeimų siekiu, kad jų vaikai taptų lyderiais. Atžalos nuo mažų dienų vedamos į įvairiausius būrelius, su jomis dirba korepetitoriai, vaikiškais žaidimais tampa edukaciniai užsiėmimai, o nerūpestingą vaikystės gyvenimą keičia detaliai suplanuotas tvarkaraštis. Taip intensyviai dirbdamas turbūt kiekvienas vaikas gali tapti lyderiu, tačiau kokia to kaina ir prasmė? Kiekviena atžala į gyvenimą atsineša savo savybių. Suaugusiųjų užduotis – padėti savo potencialą realizuoti geriausiai, leisti mažamečiui augti laimingai, būti savimi. Vaikai – ne mūsų trofėjai, kuriuos galima kolekcionuoti, kuriais galima visiems papuikuotis. Bendraujant ar dirbant grupėje paprastai kiekvienas asmuo turi savo vaidmenį, kuris savaip vertingas. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei grupėje staiga visi taptų lyderiais? Greičiausiai kiltų daug konfliktų, veikla strigtų, norimų tikslų pasiekti taptų sunkiau. Tad ne veltui grupėje vyrauja įvairios rolės – kiekviena atsakinga už savo sritį, yra svarbi.

Mažųjų LYDERIŲ savybės

Mažieji lyderiai pirmiausia išsiskiria savo atkaklumu, nuomonės reiškimu, imlumu aplinkai, mokymuisi. Neretai jie vertinami kaip neklusnūs, nes dažnai sako, kad nenori, ko nors nedarys. Tačiau turėdami kokį nors sumanymą su dideliu užsidegimu bando jį įgyvendinti, tokius vaikus retai pavyksta sustabdyti. Siekdami užsibrėžtų tikslų yra be galo ryžtingi ir atkaklūs. Todėl vienintelis būdas paveikti jų įsitikinimus – bendrauti kaip lygus su lygiu, rodyti abipusę pagarbą. Visgi svarbu paminėti, kad suaugusieji bendraudami su atžala turėtų ugdyti pozityvios lyderystės įgūdžius. To reikia, kad ji nenaudotų savo galios ir gebėjimų netinkamais būdais. Augantys lyderiai paprastai nuo mažų dienų labai domisi aplinkiniu pasauliu. Tyrinėja kiekvieną smulkmeną, tėvų vis klausia „kaip tai vyksta?“, „iš ko tai padaryta“ ir pan. Neretai pirmaujantys vaikai sutaria su suaugusiais, bendrauja su vyresnėmis atžalomis. Taigi nereikėtų išsigąsti, jei jūsų vaikas neleidžia daug laiko su savo bendraamžiais. Vaikai-lyderiai linkę prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus, jiems padėti. Kartais šalia jų tvyro labai maloni atmosfera. Toks mažametis grįžęs namo pasakoja, kad bendraklasiui kažkas nepavyko, bet jį pamokė. Pasidalina įspūdžiais, kaip klasės draugui padėjo atlikti namų darbus. Visgi kartais, kol mažieji dar neturi visų reikiamų įgūdžių, šalia esantys gali jaustis užgožti, mažiau svarbūs, nepakankamai vertinami. Tokiais atvejais kiti vaikai ima priešintis, konfliktuoti, o augantysis lyderis sunkiai supranta, kodėl taip vyksta, nežino, kaip tokią situaciją reikėtų keisti. Augantys lyderiai įprastai nekantrūs, nori daug ką papasakoti, todėl dažnai pertraukia kitus asmenis, kurie kalba. Jiems nuolat gimsta įvairiausių idėjų, kuriomis mėgsta dalytis. Patys kartais nesuprasdami vaikai-lyderiai aplink save suburia didžiulį žmonių ratą, kurie jais pasitiki, vertina jų idėjas ir seka visose srityse. Tokie mažamečiai geba įkvėpti savo bendraamžius, tampa pavyzdžiais. Jie ryžtingi. Kai gimsta idėja, labai stengiasi, kad ją įgyvendintų. Net mažos atžalos puikiai paskirsto darbus kitiems, išnaudoja turimą grupės potencialą. Jos pirmos imasi iniciatyvos. Tačiau kartais nutinka taip, kad vaikai-lyderiai įpranta, jog jų tikslai siekiami ir pasiekiami, todėl gali nepriimti kitų žmonių tikslų, menkinti juos. Taip pat gali nutikti ir taip, jog įsijautęs į savo veiklą mažasis nematys aplinkinių ir jų jausmų, t. y. sieks savo tikslo nepaisydamas kitų gerovės. Svarbu kreipti dėmesį į tai, kad lyderis, kaip ir kiekvienas žmogus, yra individualus. Tad vieni asmenys gali turėti vienokių išvardytų savybių, o kiti – kitokių.

LYDERIAI ir LYDERĖS

XXI a. nyksta lyčių stereotipai, vis mažiau jų įžvelgiama ir tarp vaikų. Kiekvienas žmogus skirtingas, tad natūralu, kad visi lyderiai nevienodi, ir visai nesvarbu, juo tampa mergaitė tai ar berniukas. Mergaičių ar berniukų lyderystės bruožams įtaką gali daryti visuomenės požiūris, nevienodi lūkesčiai skirtingų lyčių vaikams, šeima. Visgi geriausiai žvelgti į žmogų kaip į individualų asmenį, leisti skleistis asmeniniam jo potencialui.

LYDERIO SAVYBIŲ skatinimas ir slopinimas

Leisdami atžalai laisvai tyrinėti pasaulį, patirti nuotykių, su geromis emocijomis atsakydami į jai kylančius klausimus, leisdami patirti elgesio pasekmės (tiek geras, tiek blogas), suteikdami galimybę naujoms patirtims, savarankiškumui, ugdydami atsakomybę, skirdami darbus pagal amžių suaugusieji gali užauginti smalsią ir pirmaujančią asmenybę. Jei pasidžiaugsite vaiko atradimais, kai atneš varlę, gėlytę, ramiai priimsite faktą, kad dėl nuotykių lauke susiplėšė kelnės, atliko nevisai sėkmingą eksperimentą, nebarsite dėl suteptų drabužių, purvino ar išpiešto veido, skatinsite lyderystės savybes, viskas klostysis šauniai. Skiriant namų ruošos, pagalbos šeimai ir kitų užduočių pagal amžių galima ugdyti mažamečio atsakomybę ir savarankiškumą. Jei skatinsite domėtis pačiu procesu, išryškės atžalos lyderio savybes. Nuo mažens vaikai žingeidūs, dažnai nori padėti tėvams net ir tose situacijose, kai gimdytojams tai teikia daugiau rūpesčių nei naudos. Tačiau jei atsisakysite vaiko pagalbos, vėliau jis nenorės atlikti jokių darbų, nesidomės vykstančiais procesais. Tad net žinant, kad vinis reikės kalti iš naujo, o indus perplauti, kai mažieji užmigs, reikėtų vaikams leisti prisidėti prie suaugusiųjų veiklos. Svarbu stebėti, ką galima įžvelgti vaiko veikloje – procesą, pastangas ar rezultatą. Jei pastebite tik rezultatą, tikėtina, kad atžala gali greitai įgyti nesėkmės baimę, nesiimti iniciatyvios veiklos. O tai, deja, slopina lyderio savybes. Leidžiant vaikui patirti, kas yra sėkmė, ugdomas jo pasitikėjimas savimi, noras mąstyti, svajoti ir kurti be baimės suklysti. Žinodamas, kad gali viską padaryti tinkamai, jausis drąsesnis ir užtikrintesnis. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, o ne ją menkinant skatina lyderio savybės. Kiekvienam žmogui svarbu prisidėti priimant sprendimą, būti išklausytam. Pavyzdžiui, planuojant savaitgalio laiką verta išklausyti atžalų pasiūlymus, juos užrašyti ir aptarti. Toks elgesys skatins mažuosius dalytis mintimis ir pasitikėti savimi, jie jausis lygiaverčiai. Derėtų domėtis vaiku, skatinti jį reikšti savo nuomonę, o ne kritikuoti už kitokį požiūrį. Geriau pasidomėti, kodėl taip mano. Visgi konstruktyvi kritika reikalinga tolesniam augimui. Patarimai atžalai, ką galima konkrečiai daryti kitą kartą, kai susidurs su tokia situacija, padeda jai tobulėti ir mokytis iš savo klaidų. Svarbu nebarti ar nebausti dėl nesėkmių. Leisti fantazuoti ir svajoti. Tai padės ugdyti netradicinį mąstymą, suteiks galimybę ateityje į problemas žvelgti kitaip.

Teisingų frazių svarba

Norint, kad ryškėtų lyderio savybės, pirmiausia rekomenduojama vartoti tokias motyvuojančias frazes: „Tu šaunuolis (-ė), matai kaip puikiai įveikei šią užduotį“, „Tu talentingas (-a) ir sumanus (-i)“, ,,Didžiuojuosi tavimi!“ Visiems asmenims svarbu padrąsinimas ir įvertinimas. Kiekvienas nori būti svarbus ir reikšmingas. Vaikams tai ypač svarbu. Žinodami, kad gali ką nors atlikti, labiau savimi pasitikės, norės išbandyti įvairių dalykų. Rekomenduojama kreipti dėmesį į vaiko stiprybes, o ne silpnybes. Motyvuoti ir girti už tai, kiek padarė, o ne kiek turėjo padaryti: „Tu puikiai padirbėjai, teisingai atlikai net 5 užduotis iš 10. Labai tavimi didžiuojuosi! Tikiu, kad kitą kartą tau pavyks dar geriau!“ Toks gimdytojų elgesys didins atžalų pasitikėjimą savimi ir norą stengtis toliau. Visada svarbu domėtis vaiko idėjomis: „Oho, įdomiai sugalvojai, papasakok man daugiau apie tai!“ Tokios frazės skatina norą ieškoti ir tyrinėti. Nederėtų menkinti mažamečio siūlymų ar norų sakant: „Nekalbėk nesąmonių, niekada taip nebus“. Tokie pasakymai mažina jo savivertę, motyvaciją veikti ir kalbėti. Verčiau pasakyti: „Girdžiu tave, džiaugiuosi, kad pasakoji tai man. Suprantu, kad būtų šaunu tai gauti. Pagalvokime, ką daryti, kad pavyktų tai pasiekti.“

LYDERYSTĖS privalumai ir trūkumai

Įprasta manyti, jog lyderystė – tik gražūs dalykai, pasiekimai, galia, spindesys. Tačiau realybė kitokia. Tikra lyderystė turi tiek pat džiaugsmų ir sunkumų, kaip ir kitos pozicijos. Iš vienos pusės, lyderiaujantis žmogus turi daugiau gebėjimų ir resursų įgyvendinti savo idėjas, svajones, dažnai susilaukia pagarbos, dėmesio. Taip pat yra imlūs, gabūs, geros orientacijos, gali pasigirti puikiais organizaciniais įgūdžiais. Jie geba kurti tvarią komandą, grupės atmosferą, suburti darbinę grupę. Iš kitos pusės, tokio asmens gyvenime nemažai streso ir įtampos, sudėtingų situacijų, su rūpesčiais jis turi tvarkytis beveik visada savarankiškai – retai sulaukia aplinkinių pagalbos. Dauguma galvoja, kad toks žmogus labai stiprus, viską įveiks pats. Neretai asmenys į lyderius kreipiasi turėdami problemų, tikėdamiesi, kad jiems padės, bus išklausyti, padrąsinti, palaikyti, nukreipti tinkame linkme. Tačiau dažnai nepagalvojama, kad lyderiui irgi būna sunkių akimirkų, kartais reikia kitų pagalbos. Ugdant jaunąjį lyderį svarbu lavinti jo emocinio intelekto kompetencijas, mokyti kurti ir palaikyti artimą, nuoširdų ir tvirtą ryšį su artimiausiais šeimos nariais ir draugais. Neretai lyderiai jaučiasi vienišesni nei kiti. Atrodo, kad tai paradoksalu, juk juos nuolat supa žmonės. Tačiau jiems lieka mažiau laiko ir energijos artimiems santykiams kurti ir palaikyti. Be to, aplinkiniai kartais bijo pirmaujančių asmenų, nes mano, jog jie nepasiekiami. O tai irgi gali sukelti artimų santykių problemų. Žinoma, gali būti ir kitaip. Sąmoningai žinant, kas sekasi sunkiausiai, viską galima įveikti nuosekliai ugdant. Lyderio veikla dažnai nesibaigia uždarius klasės, būrelio ar darbo duris. Jie vis planuoja, kuria naujas idėjas, organizuoja, skatina, palaiko, išklauso kitus ir kt. Kartais kyla grėsmė tapti perfekcionistu, kuris visada siekia tik geriausio rezultato, nepriima kritikos ar nesėkmių, pamiršta, kad yra mylimas, svarbus, vertinamas nepriklausomai nuo atliekamų darbų ar pasiekimų. Toks žmogus nuo mažų dienų mokomas sudaryti darbo ir poilsio režimą, suprasti savo emocijas, jų raišką. Užgniaužus jausmus ilgainiui gali kilti fizinės ir psichologinės sveikatos problemų. Lyderio veiklą žmogus turėtų suprasti kaip savo stiprybių realizavimą, o ne gerumo matą. Lyderis, kaip ir kiekvienas asmuo, turėtų aiškiai suprasti, kad yra mylimas, svarbus, priimtas, gerbiamas toks, koks yra, o ne dėl pasiektų rezultatų.

Kai mažieji LYDERIAI užauga…

Lyderystė nėra egocentriškumas ar savo tikslų įgyvendinimas pasinaudojant kitais. Turbūt vienas svarbiausių dalykų, ką reikėtų paaiškinti vaikams. Pasakojant, rodant atžalos autoriteto elgesio pavyzdžius reikėtų akcentuoti, jog šis žmogus sukūrė tai, dėl ko visi laimingi. Svarbu paaiškinti, kad šalia esantys žmonės jaučiasi gerai, o pasiekti tokių rezultatų pavyko, nes bendradarbiavo su kitais, rėmėsi pozityvios lyderystės principais. Suaugę mažieji lyderiai nepraranda savo turimų savybių, bet pagerina įgūdžius. Užaugę nepasiduoda aplinkos įtakai, laikosi savo nuomonės, apgalvoja savo sprendimus. Todėl pirmaujančius asmenis nelengva palenkti į savo pusę. Suaugę lyderiai dažniausiai pasitiki savimi, žino stipriąsias savo puses, yra atkaklūs ir ryžtingi, todėl siekia ilgalaikių tikslų ir nuolat tobulėja. Tokie žmonės dažnai įgyvendina savo svajones, vizijas, gyvena įdomiai ir prasmingai. Tobulėdami skatina tobulėti ir tuos, kurie jais pasitiki, juos seka. Deja, kartais nutinka taip, jog lyderio savybių turinčiam asmeniui stinga visų reikiamų įgūdžių, svarbių tikram lyderiui, savo galią ir resursus naudoja hierarchiniams santykiams, žvelgia į kitus iš aukšto, naudojasi žmonėmis, kad pasiektų savo egocentriškus tikslus. Tad suaugusiųjų atsakomybė – ugdyti vaikus taip, kad nenueitų šiuo keliu. Pozityvios lyderystės savybių turinčius asmenis supa žmonės, nes geba sukurti palaikančią, darbingą ir malonią atmosferą, yra dėmesingi ir empatiški. Visi šie bruožai labai naudingi darbinėje ar kitoje veikloje. Lyderių sukurta aplinka padeda generuoti idėjas, augti ir džiaugtis gyvenimu ne tik jiems patiems, bet ir aplinkiniams.

Straipsnis publikuotas žurnale „Prie kavos. Pataria Mamai ir Vaikui.“ 2019/3