KARTŲ KONFLIKTAS: SUSITAIKYTI NEREIKIA PASIPRIEŠINTI

Kategorija: Žiniasklaidoje

Kalbant apie kartų konfliktą, neretai akcentuojami tėvų ir vaikų santykiai, bet iš esmės šis reiškinys visuomenę apima kur kas plačiau. Psichologai vieningai tvirtina, kad per amžius egzistuojantis kartų konfliktas yra neišvengiamas, todėl nereikia tam priešintis, o tiesiog su tuo susitaikyti ir bandyti suprasti.

Nepabūgo pasipriešinti

Buvusios Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistės Šarūnės Pečiukėnaitės patirtis parodė, kad kartais vyresnės kartos požiūriui ir mąstymui verta pasipriešinti. Pašnekovė kartų konfliktą patyrė visai neseniai, kai baigusi mokyklą nusprendė niekur nestoti, o metus pakeliauti ir skirti savanorystei užsienyje.

„Tai buvo labai sena mano svajonė. Bet kai vyresniems žmonėms užsimindavau apie tai, kad aš nestosiu, sulaukiau labai daug nepalaikančių žvilgsnių ir pasisakymų, kad per tuos metus mažai ką pasieksiu, greičiau viską prarasiu, tuo tarpu ir motyvaciją stoti į universitetą po vienerių metų“, – kalbėjo kupiškėnė.

Šiuo atveju, anot Šarūnės, pasijutusi, kad jai bandoma įpiršti tradicinį mąstymą, neva saugų variantą, kad po mokyklos tiesus kelias turi būti studijų link.

„Toks požiūris yra būdingas Lietuvos vyresnės kartos atstovams. Tėvai, artimiausi mano draugai šį pasirinkimą palaikė ir skatino mane, nes svarbiausia, kad būčiau laiminga. Tad neklausydama visų aplinkinių negatyvių nuomonių, dabar vis tiek darau tai, apie ką ilgai svajojau ir nė trupučio nesigailiu“, – džiaugėsi Š. Pečiukėnaitė.

Pašnekovės pasiryžimas sulaužyti standartinę nuomonę pasitvirtino su kaupu.

„Jau per antrą savanorystės projektą sukaupiau dar daugiau drąsos įgyvendinti savo svajones, užmezgiau draugystę su Europos, Azijos ir Afrikos savanoriais, tapau tolerantiškesnė skirtingoms kultūroms, jų istorijai ir įpročiams. Taip pat išmokau planuoti savo laiką ir finansus, patiriu vis naujų dalykų ir plečiu akiratį bendraudama su intelektualiais, išsilavinusiais ir kompetentingais žmonėmis. Ir suvokiau, kad pati esu atsakinga už savo poelgius ir sprendimus“, – savo istoriją pasakojo Šarūnė.

Auklėjimo klausimas – opus

simona1

Vaikų psichologė Simona Velikienė sako, kad kartų konfliktas dažnai kyla dėl skirtingu laiku susiformavusios pasaulėžiūros ir moralinių vertybių. Ji pabrėžė, kad pats žmogus kaip asmenybė susiformuoja iki 7–10 metų, o vėlesniais gyvenimo tarpsniais briaunos gali būti tik gludinamos.

„Žmogaus požiūris į save, kitus ar aplinką, jo įsitikinimai susiformuoja labai anksti, kai tėvų svarba vaiko gyvenime yra labai didelė. Tėvai labai dažnai klaidingai mąsto, kad vaiką išauklės, kai jis paaugs. Deja, neretai tam jau būna per vėlu. Dėl to gali kilti kartų konfliktas, nes tiesiog nebesurandama bendros kalbos“, – tvirtino S. Velikienė.

Anot jos, kiekviena karta turi tam tikrų skirtumų ir ypatybių, kuriuos reikia priimti, o ne minėtiems dalykams priešintis. Psichologės teigimu, neretai iš vyresnės kartos žmonių galima išgirsti pasakymų, kad jų laikais buvo geriau, o dabartinis jaunimas yra blogas.

S. Velikienė teigė, kad dabartinė karta labai domisi auklėjimu, jo metodikomis, tėvai aktyviai lanko įvairius seminarus, mokymus. Jos pastebėjimu, yra ir tokių tėvų, kurie linkę nukrypti į auklėjimo kraštutinumus, – tai yra vaikams suteikia per daug laisvės, pamiršta atžaloms nustatyti ribas arba auklėja labai griežtai.

„Taigi galima išskirti du tos pačios kartos skirtingus polius“, – pabrėžė pašnekovė.

S. Velikienės tikinimu, kartų konfliktas, ypač auklėjimo klausimu, gali kilti tarp tėvų ir jau savo atžalas auginančių vaikų. Psichologė pastebi, kad senelių elgesys gali būti dvejopas: arba jie labai kišasi į anūkų auklėjimą ir peikia auklėjimo metodus, arba atvirkščiai – visai nesikiša, duoda visišką laisvę ir per anūkus bando kompensuoti tai, ko neturėjo patys ar negalėjo suteikti savo vaikams.

Psichologė tvirtino, kad kartų konfliktai gali pasireikšti ir darbinėje aplinkoje. Anot pašnekovės, šiais laikais darbuotojai už atliktus darbus nori sulaukti įvertinimo, būti pastebėti. Tiksliau – jiems reikalingas atgalinis ryšis iš vadovo, tačiau jeigu vadovo postą užima vyresnės kartos atstovas, jam toks poreikis gali būti visiškai nesuprantamas.

„Jeigu mes stengsimės pakeisti kitą žmogų, tuomet iš tiesų gali kilti konfliktas, dėl kurio nebus laiminga nė viena pusė. Reikia stengtis žiūrėti ne į skirtingas puses, o bandyti žvilgsnį pasukti į tą pačią pusę. Žiūrint į tą patį dalyką, lengviau yra vienam kitą papildyti“, – pabrėžė S. Velikienė.

Kartų konfliktai – nuo darželio

Pašnekovė tvirtino, kad kartų konfliktas egzistuoja visais amžiais ir yra neišvengiamas. Anot jos, vienintelė išeitis – bandyti prisitaikyti prie savo laikmečio ir supančios aplinkos.

„Reikia stengtis suprasti dabartinę kartą, o ne bandyti ją keisti, palenkti į savo pusę ar tiesiog smerkti. Galbūt atotrūkis tarp kartų po truputį mažėja, nes vyresnio amžiaus žmonės noriai dalyvauja visuomenės gyvenime, pavyzdžiui, lanko universitetus, mokosi naudotis kompiuteriais ir pan. Ne tik vyresnioji karta turėtų taikytis prie jaunesnės kartos ar atvirkščiai, nes tik abipusės pastangos gali sumažinti kartų konfliktą“, – akcentavo psichologė.

S. Velikienė teigė, kad kartų konflikto apraiškas galima apčiuopti nuo darželio aplinkos.

„Dabar berniukai gali žaisti su lėlėmis, o mergaitės – su mašinomis. Taip pat berniukai laisviau reiškia emocijas ir jausmus. Vyresnės kartos auklėtojoms tai gali būti sudėtingiau suprasti, nes jų vaikystėje viskas buvo kiek kitaip. Šiais laikais riba tarp skirtingų lyčių mažėja“, – pabrėžė S. Velikienė.

Anot jos, kartų konfliktai išryškėja ir mokykloje. S. Velikienė tikino, kad dabartinis jaunimas yra drąsesnis, atviresnis ir nebijo pasakyti, ką galvoja. Kadangi ji vienoje pradinių klasių mokykloje dirba vaikų psichologe, todėl pastebi, kad jaunuoliai išdrįsta mokytojui pasakyti kitokią nuomonę, užginčyti ar paprieštarauti.

„Toks elgesys vyresnės kartos žmonių gali būti vertinamas neigiamai ir suprantamas kaip arogantiškas ar įžūlus, nes tiesiog skiriasi kartų vertybės. Vyresnei kartai labiau priimtinas kuklumas, paklusnumas ar nuolankumas. Antra vertus, drąsiai elgdamasis jaunimas gali lengviau išsireikalauti tai, ko nori. Tikėtina, kad vyresnės kartos atstovai norėjo to paties, tačiau dėl kitokių moralinių vertybių nesugebėjo gauti to, ko norėjo“, -–savo nuomonę išsakė S. Velikienė.

Dar vienas iš vyresnės ir jaunesnės kartos skirtumų, anot pašnekovės, yra tai, kad šiuolaikinis jaunimas paskendęs interneto platybėse.

„Iš esmės tai atspindi mūsų visuomenę ir kur link ji juda. Natūralu, kad dabartinis jaunimas yra paskendęs internete, nes jie auga ir užauga apsupti technologijų. Todėl jaunesnės kartos atstovai tiesiogiai mažiau bendrauja, mieliau kalbasi per įvairius socialinius tinklus ar tiesiog susirašinėja trumposiomis žinutėmis. Antra vertus, galima įžvelgti ir tokio bendravimo privalumų“, – tikino psichologė.

Skirtingų pasaulių mainai

Anot S. Velikienės, svarbu suprasti, kad nė viena kartą nėra nei prastesnė, nei geresnė už kitą.

„Kiekviena karta yra tiesiog nauja ir turi savitumų. O kaip žinia, nauji ir mums neįprasti dalykai gąsdina. Reikia pasistengti iš kiekvienos kartos kažko išmokti. Pavyzdžiui, seneliai ar tėvai galėtų pasistengti pabūti anūkų pasaulyje tiesiog paklausdami, kokius kompiuterinius žaidimus jie žaidžia. Jeigu vyresnio amžiaus žmonės įeis į jaunesnės kartos pasaulį, tuomet jaunesnioji karta jausis išgirsta ir pripažinta. Tada jiems bus lengviau suprasti vyresnės kartos požiūrį ir vertybes. Reikia pabandyti sukurti pasaulių mainus“, – patarė S. Velikienė.

Jos tikinimu, tarp skirtingos kartos šeimos narių ryšį gali padėti sustiprinti tam tikri suartinantys ritualai ir tradicijos. Pavyzdžiui, bendros šventės ar pietūs kartu, šeimos susirinkimai, grįžus visiems vakare į namus.

Straipsnis publikuotas kmintys.lt, 2018, gruodis.