Mama, seneliai, auklė ar vaikų darželis?

Kategorija: Žiniasklaidoje

Visiems tėvams anksčiau ar vėliau tenka spręsti svarbų klausimą: likti namuose su vaiku, leisti į darželį ar palikti senelių, auklės priežiūrai. Apie tai, kas vaikui svarbiausia, kaip priimti tinkamą sprendimą, kad mažylis augtų linksmas ir laimingas, pasakoja psichologė Ramunė Narkevičiūtė.

Vaikui reikia abiejų tėvų
Labai svarbu, kad ne tik mama, o abu tėvai kuo daugiau laiko leistų su savo vaiku. Tai padės geriau pažinti mažąjį stebuklą, vienam kitą, suvokti pakitusius tarpusavio santykius pagausėjus šeimai, suteiks saugumo ir artumo vaikeliui. Suprantama, tai sunku šiuolaikinio pasaulio „bėgimo maratone“. Nemažai mamų ir tėčių skuba grįžti į darbą, norėdami „užtikrinti vaiko materialinę gerovę“, neprarasti darbo vietos, pasiekti profesinių aukštumų ar dėl kitų jiems svarių priežasčių. Mamos vaidmuo vaikui itin svarbus: ji aprūpina maistu, teikia šilumą, meilę, rūpestį, saugumą, taigi aprėpia visus mažylio fiziologinius ir psichologinius poreikius. Maitinimas krūtimi sukuria ypač artimą ryšį tarp vaiko ir mamos, ji geba jautriai reaguoti į mažojo poreikius. Mama – pirminis tiltas, jungiantis ir supažindinantis vaiką su išoriniu pasauliu, skatinantis jo savarankiškumą. Psichologės Mary Ainsworth ir jos kolegų teigimu, vaiko poreikių patenkinimas lemia patikimą ir saugų vaiko bei jį prižiūrinčio asmens tarpusavio ryšį, kitaip tariant, formuoja saugų vaiko prieraišumą.

kudikis-zaidzia-76509381Norėdama užtikrinti sveiką vaiko psichologinį vystymąsi, mama mažylį turėtų auginti bent iki metų, geriausia – iki 3-ejų. Suprantama, kartais to padaryti neįmanoma, dėl to nereikėtų savęs smerkti – verčiau ieškoti geriausių alternatyvų.

Tėtis taip pat gali būti tas pirminis prieraišumą formuojantis asmuo, su kuriuo mažylį sieja saugus ir patikimas ryšys. Jis ne mažiau nei mama gali rūpintis vaiku, suteikti jam meilės, patenkinti jo poreikius, supažindinti su išoriniu pasauliu. Vaikui svarbiausia turėti vieną patikimą, visuomet šalia esantį žmogų, bendraujantį, suprantantį, prireikus reaguojantį ir suteikiantį saugumo.

Kiekvieno vaiko raida – individuali
Remiantis prieraišumo raidos etapais, 3–4 m. vaikas, likęs ne su savo tėvais (pvz., aukle, seneliais ar darželyje), geba ištverti ilgesnius išsiskyrimo laikotarpius, žinodamas, kad tėvų išvykimas dar nereiškia jų visiško praradimo. Be to, tokio amžiaus vaikai paprasčiau priima kitų suaugusiųjų požiūrį ir taisykles. Todėl galima daryti išvadą, kad 3–4 m. vaikai geba lengviau prisitaikyti prie kito jį prižiūrinčio žmogaus ar vaikų darželio.

Visgi, nepaisant psichologinėje literatūroje aprašomų vaiko raidos etapų, beveik visuomet egzistuoja individualūs vaikų tarpusavio skirtumai. Net ir to paties amžiaus vaikai gali skirtis temperamentu, asmeninėmis savybėmis, charakterio ypatumais. Todėl išvardyti aspektai gana sąlygiški. Pediatro ir psichoanalitiko Donaldo Woodso Winnicotto teigimu, 2–5 m. vaiko emocinis amžius nuolat svyruoja. Pavyzdžiui, vienas 4-metis žaidžia atsiskyręs nuo grupės draugų, o kitas, būdamas 2,5 m., eina pas draugus, ima juos už rankutės, šoka, kalbina ir kitokiais būdais rodo susidomėjimą. Taigi reikėtų atsižvelgti į individualią kiekvieno vaiko raidą.

Ne mažiau svarbus, gal net svarbiausias aspektas – ar tėveliai pasiruošę paleisti vaiką ir juo tiki. Pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar nusiteikę leisti vaiką į darželį, kiek tiki jo adaptavimosi sėkme, gebėjimu užmegzti santykius su draugais ir auklėtojomis, įgyti naujų žinių ir gerai jaustis. Labai svarbu, kokia žinutė siunčiama apie darželį. Bendraujant apie 70 % informacijos perduodama neverbaline kalba, tad svarbu kreipti dėmesį ne tik į tai, kas sakoma, bet ir kaip tai daroma. Jausdamas pozityvų tėvelių nusiteikimą, vidinę ramybę, vaikas taps ramus ir drąsus. Žinoma, mažyliui pradėjus lankyti darželį reikėtų stebėti jo elgesį, bendradarbiauti su grupės auklėtojomis, klausti apie vaiko savijautą ir elgesį.

Vaiko adaptacija naujoje vietoje
Apie vaiko adaptaciją darželyje ar auklę namuose reikėtų pradėti galvoti iš anksto. Paprastai mažylis jaučiasi daug ramiau jam žinomoje aplinkoje. Pavyzdžiui, prieš darželio lankymo pradžią nueiti kartu su juo į būsimą ugdymo įstaigą, kartu apžiūrėti patalpas, pakalbinti kitus vaikus. Namuose pavartyti ir paskaityti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką jame veikia vaikai, kiek laiko būna. Pirmomis dienomis nereikėtų palikti vaiko vieno darželyje. Iš pradžių pabūti kartu su juo, galbūt ne visą dieną, pamažu ilginant buvimo laiką. Galima pasiūlyti į darželį nusinešti žaislą, mylimuką. Tokie daiktai mažajam pažįstami, primena namus, todėl gali padėti nusiraminti. Dar keli gana veiksmingi vaiko adaptacijos darželyje ar kitoje naujoje aplinkoje būdai – aiškaus veiksmų plano pateikimas ir ritualų sukūrimas. Vaikas turėtų labai aiškiai žinoti, ką veiks naujoje vietoje, kada tiksliai tėveliai ateis jo pasiimti. Kartais atrodo juokinga ir įkyru, kai darželyje vaikas šimtą kartų klausinėja auklėtojos: „Ką dabar darysime?“ ir pats, atrodytų, milijoną kartų kartoja tą, ką išgirsta. Tačiau tokiu būdu jis įsitikina, kaip iš tiesų bus, ir jaučiasi saugesnis. Ritualai suteikia aiškumo, kas po ko vyksta. Pavyzdžiui, prieš atsisveikinant su vaiku galima sugalvoti kokį nors ritualą – 5 bučinukai, paplekšnojimas per petį ar pan. Prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą reikėtų pasidomėti jos dienotvarke, galiojančiomis taisyklėmis. Tos pačios rutinos bei taisyklių laikytis ir namuose, prieš pradedant lankyti darželį. Juk vaikui tikrai bus sunku, kai reikės taikytis prie naujos vietos, kurioje galioja visai kitos taisyklės nei namuose. Taip pat mažiau tikėtina, kad ugdymo įstaiga taps ,,bloga vieta“ vien dėl to, jog ten lyg kitas pasaulis.01-parenting-hacks-for-playing-with-your-kids_play-doctor_506589916_evgenyatamanenko

Vaikas jaučia įtampą. Kada sunerimti?
Pokyčiai (veiklos, aplinkos, maisto, klimato ir kt.) neišvengiamai kelia tam tikrą įtampą ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Žmogus išeina iš komforto zonos, kurioje jautėsi ramus ir atsipalaidavęs. Jaunesni vaikai į pokyčius reaguoja gerokai jautriau. Darželis ar bet kokios kitos aplinkos permainos vaikui labai naujos ir neįprastos, todėl nenuostabu, kad kelia nerimą, įtampą, neigiamas emocijas. Vaiko adaptacija gali trukti nuo savaitės ar dviejų iki kelių mėnesių, pusės metų. Labai svarbu stebėti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai. Jei mažylis blogai miega, valgo, skundžiasi įvairiais negalavimais (pilvo, galvos skausmai, pykinimas, tuštinimosi problemos ir kt.), pakito jo elgesys (tapo itin judrus ar pernelyg ramus, apatiškas ar irzlus, prieštarauja, netinkamai elgiasi), reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, vaikų pagalbos specialistais, gal imtis papildomų priemonių, padėsiančių jam greičiau adaptuotis ir geriau jaustis. Galbūt net naudinga kurį laiką pabūti namuose ir atsigauti nuo įtampos.

NEDIRBANTI MAMA
PRIVALUMAI. Kuria atvirą, nuoširdų ir individualų santykį su vaiku, geriausiai jį pažįsta, geba greitai reaguoti į jo poreikius. Gali savo atžalai skirti daug dėmesio, bendrauti, padėti suprasti ir patirti emocijas. Suteikia daug galimybių laisvai žaisti ir mokytis, užtikrina saugų vaiko vystymąsi namuose ir už jų ribų. Visa tai skatina spartesnę mažylio socialinę, emocinę, pažintinę raidą. Remiantis prieraišumo teorija, patikimas ir saugus ryšys su mama ar kitu jį prižiūrinčiu žmogumi formuoja saugų prieraišumą, o tai turi didelės įtakos vaiko laimei ir sėkmei.

GALIMI TRŪKUMAI. Atsižvelgiant į vaiko ir mamos santykį, namuose auginamas mažylis kartais pernelyg apgaubiamas globa, netikima, kad pats gali kažką atlikti savarankiškai. Tokiu būdu griaunamas jo pasitikėjimas savimi, atsakomybė, savarankiškumas. Vaiko auginimas nėra paprastas procesas, todėl ilgą laiką būdama viena su vaiku mama pavargsta, patiria stresą ir įtampą. Žinoma, situaciją galima švelninti vaiko priežiūra dalijantis su tėčiu, seneliais ar kitais artimaisiais. Mama turi rasti laiko poilsiui, atsipalaidavimui. Tik būdama laiminga ir sveika gali padėti vaikui jaustis laimingam. Be to, tėtis taip pat gali sėkmingai užsiimti vaiko priežiūra.

AUKboys in the playroom

PRIVALUMAI. Paprastai dirba su vienu, kartais keliais vaikais. Taigi gali skirti nemažai dėmesio vaikui – padėti ugdyti jo socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus. Ji mažyliui nėra tokia artima kaip tėvai ar seneliai, taigi tam tikrose situacijose įgyja pranašumų ugdymo procese, nepaskęsta emocijų lavinoje. Tėvams su ja taip pat gali būti lengviau ir paprasčiau susitarti dėl vaiko auklėjimo ypatumų. Mažyliui paaugus auklė gali padėti jam adaptuotis naujoje darželio aplinkoje. Ji nėra tokia artima kaip tėvai, tačiau su ja vaikas jaučiasi saugus, todėl atsiskyrimas turėtų būti lengvesnis.

GALIMI TRŪKUMAI. Būdamas vien su aukle vaikas mokosi bendrauti labiau su vienu suaugusiu žmogumi. Žinoma, auklė gali būti itin aktyvi, vesti mažylį į kitų vaikų susibūrimo vietas, leisti žaisti su bendraamžiais. Į namus ateinanti auklė – geras pasirinkimas, kai vaikas labai mažas ir jam darželio aplinka pernelyg skiriasi nuo namų.

SENELIAI
PRIVALUMAI. Seneliai vaikui artimi ir pažįstami, todėl jis nelieka nepažįstamoje aplinkoje, kurioje galėtų patirti daugiau streso. Ne kartą teko girdėti pusiau juokais sakant, kad anūkus seneliai myli labiau nei vaikus. Taigi šiuo atveju atsiskyręs nuo tėvų vaikas patenka į jam pažįstamą aplinką (senelių ar jo paties namus), kurioje, tikėtina, jausis saugesnis ir ramesnis. Seneliai, dažniausiai auginantys vieną ar kelis anūkus, turi galimybių skirti vaikui daug dėmesio, meilės, patenkinti mažylio poreikius. Gali lavinti vaiko socialinius įgūdžius, vesdami į kitų vaikų susibūrimų vietas, pasikviesdami svečių ir pan.

GALIMI TRŪKUMAI. Kartų konfliktas gali būti vienas veiksnių, darančių įtaką senelių nuostatoms, įsitikinimams, taikomiems auklėjimo metodams ir pan., galbūt net fiziniam pajėgumui. Senelių bendravimo su vaiku ir auklėjimo būdai gali skirtis, kartais net prieštarauti vaiko bendravimui su tėvais, todėl kartais bijoma, kad anūką išlepins ar – priešingai – auklės bausmėmis ir pan. Neretai tėvai ir seneliai ima pyktis dėl anūkų auklėjimo, santykiai tampa įtempti, kartais labai pablogėja. Anūkai taip pat gali tapti nerimastingi, prastėti jų elgesys ir emocinė savijauta, mat tenka taikytis prie dviejų skirtingų pasaulių, kuriuose skiriasi rutina, taisyklės, atsakomybė, pareigos, paskatos ir pan.

VAIKŲ DARŽELIS
PRIVALUMAI. Suteikia vaikui galimybę susitikti su naujais žmonėmis – kitais vaikais ir suaugusiaisiais, užmegzti su jais ryšius. Taigi daugiau lavinami vaiko socialiniai įgūdžiai. Taip pat darželyje vaikas supažindinamas su įvairesniais dalykais: žaidimais, ugdomąja veikla pagal amžių, išvykomis ir kt. Darželyje neretai labiau skatinamas vaiko savarankiškumas, pareigingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai, gebėjimas būti grupės dalimi. Vaikas mokosi spręsti konfliktus, suprasti save kaip grupės narį, savo svarbą, suprasti kitą. Dar vienas gana svarbus teigiamas darželio lankymo aspektas – tėvai turi galimybę bent šiek tiek pailsėti ir daugiau laiko skirti vienas kitam. Vaikui svarbu, kad jį prižiūrėtų laimingi tėvai.

GALIMI TRŪKUMAI. Labai svarbu stebėti, kaip vaikas, ypač jaunesnio amžiaus, reaguoja į naują darželio aplinką, atsiskyrimą nuo tėvų, kitus vaikus bei suaugusiuosius, kiek jais domisi, ar mezga ryšį su auklėtojomis, kaip jaučiasi išėjęs iš darželio ir ten būdamas. Dar nepasirengęs lankyti darželio mažylis gali patirti daugybę stiprių ilgalaikių išgyvenimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos jo emocinei būsenai ir elgesiui. Darželio grupę sudaro 10–25, kartais ir daugiau vaikų, tad mažylis gali justi asmeninio dėmesio stoką. To padėtų išvengti supratingos, nuoširdžiai besidominčios visais vaikais auklėtojos. Neretai galima išgirsti nuomonę, kad „reikia ruošti vaiką gyvenimui, mat vėliau apie jį niekas nešokinės“. Tačiau saugūs ir patikimi ankstyvi vaiko santykiai su žmonėmis – jo tolesnių harmoningų ryšių pagrindas.

 

Straipsnis publikuotas žurnale Prie kavos pataria Mamai ir Vaikui. 2018, vasaris.