Žaisti iki soties

Kategorija: Žiniasklaidoje

Kai kas sako, kad žaislus sugalvojo tingūs tėvai, kurie nenori žaisti su savo vaikais. Ar tas pasakymas turi bent krislą tiesos?

Konsultuoja vaikų psichologė Milda Karklytė – Palevičienė. 

Vaikai iki septynerių metų, kad ir ką su jais kalbėtume ir aiškintume, vis tiek visko mokosi žaisdami. Žaislas – stimuliavimo priemonė, skirta sukurti kažkokią situaciją. Tarkime, 4–5 m. vaikai mokosi socialinių santykių, lėlės ir visokiausi žmogeliukai puikiai padeda sukurti ir žaisti šeimą, darželį ir pan.

Kai kurie vaikai tai gali padaryti ir su paprasčiausiais pagaliukais, bet kai kuriems lengviau viską įsivaizduoti žaidžiant su tikrais žaislais. Jeigu jų nebūtų, vaikai žaistų ir su pagaliukais ar buities daiktais, bet žaislų jau yra – ir įvairiausių, kam juos iš vaikų atimti?

MAŽAM – SAMČIAI IR PUODAI

240_f_213647954_9llht9y6koe915vd1i7fctgtex3kwg5v

Tam tikrame amžiaus tarpsnyje, maždaug nuo 1 iki 2 m., priklausomai nuo raidos, mažylis mąsto labai paprastai, jis dar nesugeba kurti socialinių santykių, jo vaizduotė kol kas nelabai veikia, dar negali įsijausti į žaidybines situacijas, tuomet tiesiog pasaulį pažįsta per paprastus daiktus – puodus, šaukštus, samčius, jie gali tapti puikiais jo žaidimo instrumentais. Juos veda noras daryti tą patį, ką daro, tarkime, mama virtuvėje.

Tame amžiuje pasaulis pažįstamas per pojūčius, iš pradžių bet koks daiktas kišamas į burną, vėliau su juo susipažįstama per rankas, per akytes – mažylis stebi besisukančius, blyksinčius žaislus. Su visai mažiuku mašinų lenktynių nepažaisite, tačiau jis mato, kad mašinytė spalvota, kad sukasi ratai, gal dar ir pypsi. Tokiame amžiuje tiesiog susipažįstama su daiktais ir kaip jie veikia. Mažas vaikas apžiūrinės mašinytę, kiš į burną, bandys atidaryti ir panagrinėti, vyresnis ir brandesnis jau su ta pačia mašinyte važiuos ir bandys ką nors pavežti.

SENAS ŽAISLAS NAUJU ŽVILGSNIU

Vieniems vaikams tikrai pakaks paprasčiausių, kaip mes mėgstame įvardyti, medinių žaislų, kitam reikės vis naujų įspūdžių. Pasaulį mes pažįstame per pojūčius. Tik derėtų stebėti mažylį, ar jam tikrai reikia naujų pojūčių, ar jis truputį jumis manipuliuoja tiesiog norėdamas naujo ar madingo žaislo. Vaikui galbūt tikrai reikia naujo žaislo, kuris jam padės daugiau pajusti, pamatyti, kurti, suprasti, todėl riboti žaislus tam tikrais atvejais tikrai nėra gerai.

Vaikas turi turėti ne vieną ir ne du jo amžių atitinkantį žaislą, svarbu stebėti, kas jam patinka, jei domisi mašinėlėmis, gali jų turėti kelias, jei „alpsta“ dėl virtuvės, pažiūrėkite, kad turėtų pakankamai stalo reikmenų. Nebūtina nuolat pirkti, nepamirškite gero metodo, kai vienus žaislus paslepiame, o kitus ištraukiame. 

Nesakykite vaikui, kad jis per didelis žaisti su kokiu nors žaislu, jeigu žaidžia – vadinasi, jam to reikia, turi atsižaisti ir nustoti tada, kai tas jausmas aplankys natūraliai.

AR ŽAISLAS STABDO KŪRYBIŠKUMĄ

Žaislų yra įvairių, galbūt parinkdami tinkamą jūs kaip tik dar labiau lavinsite mažylio vaizduotę. Jeigu vaikui mielas koks nors meškiukas, jo labai nori, na, nupirkite jį. Jūs turbūt nebūtumėte labai patenkinti, jei jums lieptų važinėti tik autobusu, nes taip sveikiau ir naudingiau, nei vairuoti mašiną. Arba lieptų sėdėti tik ant taburetės, užuot pasirinkus patogią kėdę.

Tėvai turėtų rinkti žaislus taip, kad vaikas pats galvotų, o ne užversti žaislais, kuriuos tik kilnotų iš vietos į vietą ir visiškai nesistengtų pats galvoti, bet atimti iš vaiko žaislus, kad neva ugdytume kūrybiškumą, irgi nereikėtų. Žaislai – tai  vaikystė, negi norėtumėte ją atimti iš savo atžalų?

ŽAISLAI „PAGAL MAMOS STILIŲ“

Nepirkti vaikui kokio nors žaislo, kuris jums patiems nepatinka, – irgi ne išeitis, tiesiog pasistenkite objektyviai pažvelgti, ar tas, kurio vaikas labai nori, gali padaryti žalos. Paprastas pavyzdys – koks nors „ant bangos“ žaislas yra baisus, o jūs žinote, kad jūsų vaikas labai jautrus, tokio pirkti gal ir nederėtų. Tačiau pasitaiko ir tokių tėvų, kuriems tam tikras žaislas nedera prie jų pačių gyvenimo stiliaus, jie norėtų kaip nors pakreipti mažylį ta linkme, kurios patys norėtų.

Kai kalbame apie pozityviąją tėvystę, iš tiesų kalbame apie protingas ribas, kai sprendžia tėvai, bet ir vaikas turi turėti galimybę rinktis. Jei drausite žaislus, rinksite juos tik pagal save, mažylis gali pradėti maištauti, nebepasitikės jumis, nes jis niekaip nesupras, kuo tas „ne mamos stiliaus“ žaislas yra blogas. Galite pakirsti net vaiko savivertę, jis gali pradėti galvoti: „Kas man negerai, jei net mano žaislai mamai nepatinka?“

ŽAISTI IR MOKYTIS, O NE ATVIRKŠČIAI

240_f_139405572_g4kpko6ywmulttjrzfbzaqu0txrnfw4m

Tėvai kartais persistengia, pirkdami lavinamuosius žaislus. Nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas žaislas yra lavinamasis, net paprasčiausias kamuoliukas moko sukaupti dėmesį, lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką, todėl taip skirstyti žaislų tikrai nederėtų. Vaikui būtina įdiegti svarbiausias savybes – atsakomybę, emocinį intelektą, savarankiškumą, kantrybę ir pan. O šiaip tiesiog leiskite mėgautis vaikyste ir būti savimi, leiskite pasirinkti pačiam, kur jam galima rinktis.

Atsiminkite, kad mažyliui iki septynerių metų svarbiausia mokytis socialinių ir emocinių kompetencijų, tikrai nereikėtų versti, kad trimetis skaičiuotų ar skiemenuotų, tokiame amžiuje jis turi mokytis žaisdamas.

Leiskime jam žaisti ir taip mokytis, tiesiog tegul patiria malonumą ir gyvena savo gyvenimą. Jau dabar šešiametis lanko dešimt būrelių ir visaip kitaip lavinasi, o kur jo emocinis pasaulis, kur jo pojūčiai ir jausmai? Kaip jis atras save kaip asmenybę? Tokių klausimų tėvai turėtų nuolat sau užduoti ir leisti vaikui žaisti taip, kaip jis pats nori ir supranta.

ŽAISTI MOKA VISI

Jeigu mažylis nežaidžia – vadinasi, suaugusieji jau yra jį stabdę, riboję, nurodinėję, kaip jis turėtų tai daryti, kalbame apie įprastos raidos vaikus. Jeigu vaikas nenori žaisti, tai gali būti požymis, kad jis blogai jaučiasi, kažkur tarsi užsiblokuoja. Net jei būtų užaugęs džiunglėse tarp vilkų, mažylis vis tiek žaistų.

Kai vaikas žaidžia, kištis nereikėtų, nebent derėtų parodyti žaislo funkciją. Jeigu jūs namuose vienas ir pasileidžiate mėgstamą dainą, jūs šoksite taip, kaip jums diktuoja vidus, laisvai, o ne taip, kaip jus kažkas mokė, tas pats vyksta ir vaikui žaidžiant – jis laisvas, laimingas ir su mėgstamu žaislu.

ŠAUTUVAI IR KARDAI

Manęs tėvai dažnai klausia, ar kokie nors žaislai gali skatinti agresiją, pavyzdžiui, žaisliniai šautuvai, kardai, ietys, durklai. Manyčiau, vaikui, jei jis nori žaisti tokius žaidimus, reikia išlieti tam tikrus jausmus – vadinasi, jam būtini tokie įrankiai, kad įsijaustų ir išjaustų tam tikras emocijas. To drausti neturėtume, ypač jei žaidžiama saugioje aplinkoje. Tai puiki proga paaiškinti, kad tokie daiktai reikalingi tik žaidžiant arba kilus karui, bet jokiu būdu jie nenaudojami šeimoje, tarp draugų ir visur kitur.

Taip mes ir žaidžiame žaidimą, kuris vaikui patinka, ir išmokome jį taisyklių, kas dera, o kas – ne. Pavyzdžiui, jei priešininkas pasako „stop“, tuoj pat reikia ir sustoti ir pan. Puikus būdas parodyti, kad jei nesilaikysime taisyklių, daugiau ir nebežaisime. Bet kuris žaidimas yra lavinamasis, net vaikiški kėgliai, žaisdami jais galime išmokyti įveikti nesėkmės baimę, pralaimėti, siekti tikslo ir pan.

TĖVŲ NEATSTOJA

240_f_49598519_jeomvcawem7aju6vjimw0tohclxjeeto

Žaislai neturi tapti savaime suprantama kasdienybe, jie neatstoja tėvų ir neturėtų būti kaip skola, kad mes neturime laiko užsiimti su vaikais, pabūti kartu. Tėvai klysta matuodami žaislo vertę pinigais, girdi, žiūrėk, aš tau nupirkau tokį brangų žaislą, o vaikui dažnai svarbiau koks niekutis, kuris jam dėl kažin kokių priežasčių gali būti labai brangus.

Tai tėvams svarbu tarsi savo savivertei pakelti – nupirkau tokį brangų žaislą, o mažyliui ta kaina – visiškai „dzin“, jam gal kokia perskelta pliauska atrodo pats brangiausias visomis prasmėmis žaisliukas. Kai vaikas gavęs naują žaisliuką nuoširdžiai džiaugiasi, žaidžia su juo, tai ir rodo, kad jo reikėjo, o jeigu numeta po kelių minučių, tiesiog norėjo gauti dar vieną, ir tiek.

Labai svarbu, kad mažylis žinotų, jog teks pasistengti, kad gautų kokį nors geidžiamą žaislą.

 

Straipsnis publikuotas žurnale „Tavo vaikas“, 2018, Rūtos Rukaitės tekstas.